Šiltas vasaros vakaras. Aptriušusio namo verandoje sėdi bobutė. Labai jau sena.
Sėdi ir žiūri į besileidžiančią saulę. Staiga prieš ją atsiranda fėja ir sako jai:
- Tu nugyvenai labai gražų gyvenimą, man labai patinki, todėl norėčiau išpildyti tavo tris norus.
Bobutė baisiausiai susinervina, bet vis tik sugalvoja, kad nori būti labai jauna.
Tik pagalvoja – štai ir jauna mergaitė.
Dar pagalvoja, kad visai neblogai būti gražiai. Štai ir gražuolė. Niekaip nesumasto ko ji dar nori kol staiga nepamato savo mylimo katino.
Apsidžiaugusi paprašo fėjos, kad tas rainius pavirstu dailiu jaunuoliu.
Fėja išnyksta ir prieš ją vietoj katino stoja gražuolis. Toks gražus, toks mielas – kojos babytei linksta.
O jis iš lėto prieina prie jos ir švelniai šnibžda į ausį:
- … turbūt dabar gailiesi, kad mane iškastravai?
0