Miršta Šv. Tėvas. Apstoja jį vyskupai ir kardinolai, ir klausia, koks būtų paskutinis Šv. Tėvo noras, - jie jį pasistengsią išpildyti.
- Atveskite man Fantomą, - paprašė Šv. Tėvas.
Išsisklaidė kunigai po visą pasaulį Fantomo ieškoti. Suradę ir pagavę atvedė.
- O dabar palikit mus vienus, - paprašė Šv. Tėvas. Tiems išėjus, jis kreipėsi į Fantomą:
- Gerbiamasis, man gyventi beliko tik kelios valandos, todėl norėčiau paprašyti nusiimti kaukę ir pasirodyti, kas tu esi iš tikrųjų.
Fantomas pagalvojo ir tarė:
- Gerai, Šv. Tėve, atskleisiu aš tau savo paslaptį, - ir nusiėmė kaukę.
Pamatęs tikrąjį veidą, Šv. Tėvas palingavo galva ir liūdnai nusišypsojo:
- Ech, Petka Petka, ir kas galejo pagalvoti, kur mudu nublokš likimas...
Eina policininkas ir mato - smėlio dėžėj vaikas žaidžia, policininkas ir klausia:
- Ką darai?
- Lipdau policininką.
- Iš ko lipdai?
- Dedu smėlio, molio, šiaudų, šūūūdo..
Policininkas supykęs ateina pas vaiko tėvą ir sako:
- Tramdykit vaiką, jis iš šūdo lipdo policininką.
Tėvai vaiką perspėja, kad taip nedarytų.
Eina policininkas kitą dieną, žiūri vaikas smėlio dėžėj vėl kažką lipdo, prieina ir paklausia:
- Ką dabar lipdai?
- Gaisrininką!
- Ką dedi?
- Smėlio, molio, šiaudų...
- O kodėl nededi šūdo?
- Bijau, kad neišeitų policininkas.