Petriukas paaugo iki reikiamo amžiaus ir jo tėvas nusprendė, kad Petriukui laikas tapti vyru.
Nusivedė savo sūnų į viešnamį, išdėstė ko nori.
Viešnamio šeimininkė pripažindama, kad Petriuko tėvas buvo geras nuolatinis klientas, nusprendė reikalo imtis pati, kad kokia nemokša nesužalotų jaunos asmenybės.
Nusivedė jį į miegamąjį, atliko reikalą, paskui, kad paliktų didesnį įspūdį, padarė jam masažą ir manikiūrą.
Po kiek laiko Petriukas su tėvu sutinka šią damą gatvėje.
Kadangi Petriukas elgiasi nedrąsiai, pirma jį užkalbina viešnamio savininkė:
- Na, ar dar prisimeni mane?
- Taip ponia, - pripažįsta Petriukas, - jūs ta, kuri mane apkrėtėte mandavoškėmis ir dar nukirpote nagus, kad negalėčiau pasikasyt...
Sūnus klausia tėvo:
- Tėti, kas yra prezidentas? Vyriausybė? Saugumas? Tauta?
Tėvas sako:
- Na, pavyzdžiui pas mus šeimoje: Aš - Prezidentas (visiems nurodinėju ir t. T.), Mama - Vyriausybė (visur eina, viską tvarko, rūpinasi), Bobutė - Saugumas (viską mato, viską žino, viską girdi). Na, o Tu - Tauta (mes tave vieną dieną lupam, kitą dieną guodžiam).
Sekančią dieną sūnus skambina tėvui į darbą:
- Tėte, tėte, atėjo naujas prezidentas, dulkina vyriausybę! Saugumas miega! O Tauta... mato, bet nieko padaryti negali!