Senelis išdrožė iš medžio Pinokį ir išleido į pasaulį. Grįžta Pinokis po savaitės nuliūdęs ir senelis klausia:
- Tai kas atsitiko?
- Žinai, susiradau merginą ir neturiu to daikčiuko...
- Nieko, ne bėda, - ir senelis jam padaro tą daikčiuką.
Po 2 savaičių grįžta Pinokis, vėl visas nusiminęs, senelis ir klausia:
- Tai kas dabar, vaikeli?
- Daug rakščių ant to mano daikto...
- Nieko, tuojau padarysim, - paėmė ir su švitriniu popierium nušveitė.
Po savaitės ateina Pinokis visas laimingas, senelis ir klausia:
- Kodėl toks laimingas, vaikeli?
- Kam tos merginos, kai yra švitrinis popierius?
Ateina Moiša pas rabiną ir sako norįs nutraukti santuoką su žmona. Rabinas pradeda įtikinėti to nedaryti.
- Moiša, kodėl tu to nori, tau tik blogiau bus.
- Ne, man bus geriau.
Po ilgų ginčų rabinas pagaliau sako:
- Klausyk, Moiša, tavo žmona tokia graži, miela, apie tokią visi svajoja. Visi žino kokia ji puiki, o tu ją nori mesti, kodėl?
Moiša tylėdamas nusiima batą ir padeda rabinui prieš akis.
- Kam kiši man savo batą?
- Rabine, pažvelk į šį batą.
- Kodėl turėčiau žiurėti į tą batą? Prie ko čia tas batas?
- Rabine, tai puikus batas. Kiekvienas mato, kaip gražiai jis atrodo, iš kokios puikios odos jis pagamintas ir visi nori tokį turėti. Bet tik aš vienas žinau, kaip jis, kalės vaikas, man spaudžia!
Sėdi žmogelis prie upės – žvejoja. Valandą sėdi, dvi – ne kimba. Nuobodu ir šalta. Išsitraukė butelį degtinės, įsipylė 150 gramų ir tik susiruošė gerti – kimba! Čia žmogus pradėjo blaškytis ir taip nerangiai “pakirto”, kad mažas karosiukas, pliumt – tiesiai į stiklinę. Vyras išima karosiuką iš stiklinės ir išmeta atgal į upę. Nelabai skaniai, bet išgeria. Nejau dabar išmesi… Užmauna naują masalą, užmeta ir laukia. Ir čia, kad prasidės: karosai, karpiai, lynai. Vyras nespėja traukti. Ir štai guli krepšyje didžiulis karpis ir kalba:
- Na, karosiukas, kalės vaikas, provokatorius! Sakė: įpila, paskui paleidžia…