Atėjo du draugeliai į kiną, sėdi, nuobodžiauja, laukia filmo pradžios. Priešais juos atsisėda bernas plikai skusta galva.
- Lažinamės iš šimto litų, kad trenksiu jam per galvą ir man už tai nieko nebus,- sako vienas draugelis.
Susilažino. Draugelis nieko nelaukęs tik tekšt per plikę, o kai persiutęs bernas atsisuko, drąsuolis linksmai sušuko:
- Sveikas, Jonai. Kiek metų nesimatėm.
- Aš viosai ne Jonas, kvailei,- pareiškė stambuolis ir nusisuko.
- Lažinamės iš dvidešimt litų, kad dar kartą trinktelsiu ir nieko nebus,- patenkintas laimėta dešimtine „užsivedė“ draugelis.
Susilažino. Vėl tik tekšt per plikę. Bernas visai pasiuto, atsisuko ir vėl norėjo vožti, bet linksmasis bernelis ėmė kvatotis:
- O tu, Jonai, vis toks pats pokštininkas!Ar pameni, kaip įtikinėjai istorikę, kad tu ne Jonas?
- Aš ne Jonas!!!- užriaumojo bernas ir nuėjęs atsisėdo keliomis eilėmis arčiau ekrano.
- Nori, susilažinam iš šimto litų, kad trenksiu jam trečią kartą?
- Jis tave užmuš,- išsigando bičiulis, bet vistiek susilažino.
Tada drąsuolis nuėjo prie to berno ir iš visos sveikatos pylė jam delnu per plikę. Kai visas raudonas iš pasiutimo bernas atsisuko, vaikinukas nekaltai klapsėdamas akytėmis pareiškė:
- Štai kur tu sėdi, Jonai. O aš jau ten kokį pusvalandį trankiau per plikę vienam į tave baisiai panašiam bernui…
0