Bičas pirmą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą: su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Nu tipo jo, o ką?
- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, su juo tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiuri po kėde – akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis ta alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė – rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis, kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
- Tu ką, pirma syk teatre?
- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programa, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi, bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
- Blyn vaikine, toks jausmas kad tu pirmą kartą teatre!
- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
- Nu taigi tu balkone!
- Na ir kas?
- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Vis vien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, „ale tikrai, nieks gi nepamatys“. Na prieėo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
- Bl!@#, n*x*i!!! Kas ten pirma syk teatre!!! Į šonus vedžiok idiote!!!!!
0