- Daktare, maldauju, padėkite man!
- Kas jums, madam?
- Kaskart gerdama kavą pajuntu skausmą dešinėje ausyje.
- Pamėginkite kitą kartą išimti iš puodelio šaukštelį.
- Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?
- Ar nebandėte skaičiuoti avių?
- Bandžiau, nepadeda.
- Tuomet tegu kiekviena avis papasakoja savo biografiją.
- Daktare, sakykit atvirai, jus mane išgydysite?
- Aišku. Statistika sako, kad panašiais atvejais iš šimto sergančių pasveiksta vienas.
- ???
- Jūs kaip tik šimtasis, kurį aš gydau nuo šios ligos. Likusieji 99 jau mirė.
- Daktare, tai tiesa, kad jei aš valgysiu daug morkų, pagerės regėjimas?- klausia pacientė.
- Aišku! Ar kada nors matėte triušį su akiniais?
- Daktarėli, vajetau vajetau, visur baisiai skauda,- skundžiasi atėjęs ligonis.- Kur tik pirštu paliečiu, baisiausias skausmas.
- Nagi nagi, tuoj pažiūrėsim,- sako gydytojas.- O, viskas aišku. Taigi, jūsų pirštas lūžęs.
- Dar degtinės nori?
- Ne…
- Gersi?
- Įpilk…
- Dėde, būkite malonus, paaukokite man penkis šilingus, kad aš galėčiau pasiekti savo tėvus.
- Imk, berniuk! O kur tavo tėvai?
- Kine.
- Dedu šimtą kronų, kad tu neišgersi dvylikos bokalų alaus iš karto,- susiginčijo Knutas su komivojažieriumi iš Stokholmo.
Stokholmietis pagalvojo, išėjo, bet po pusvalandžio grįžo ir sutiko derėtis.
- Na, tu ir stiprus!- sušuko susižavėjęs Knutas, žiūrėdamas, kaip jis baigia išgerti paskutinįjį dvyliktąjį bokalą.
- Turiu prisipažinti, kad buvau nubėgęs į gretimą aludę ir ten pasitreniravau.
- Dėžutė, kurią jus man padovanojote praeitą savaitę, visai ne iš dramblio kaulo.
- Neįsivaizduoju, sinjore. Nejaugi dramblys turėjo dirbtinę iltį?
- Dieve, kas su tavim atsitiko, Hansai? Kodėl tavo petys sugipsuotas?
- Sekmadienį aš buvau žvejoti ir sugavau didžiulę lydeką.
- Ir ją traukdamas išsinarinai petį?
- Ne, kai rodžiau jos dydį.