Eina ežiukas mišku ir dainuoja:
- Kaip gera būt kiaule,
- Kaip gera būt kiaule.
Išgirdo voveraitė, kaip ežiukas dainuoja ir klausia:
- Ežiuk, o kodėl tau taip gera būt kiaule?
Ežiukas:
- O tu nusileisk nuo medžio, aš tau tyliai į ausį pasakysiu.
Voveraitė nusileido, ežiukas ją ėmė ir padarė. Voveraitė:
- Ežiuk, bet gi tu kiaulė!
Ežiukas:
- Kaip gera būt kiaule,
- Kaip gera būt kiaule!