Grybauja žmogelis miške. Ant rankos pintinaitė pilna grybų. Žmogelis švilpiniuja, dainuoja. Staiga žiūri – baravykas, toks nemenkas, tikras gražuolis. Žmogelis prišoko, pasilenke imt ir tik dirst pro tarpkojį – į jį armėnas ateina ir savo „įrankį“ ranka prilaiko. Išsigando žmogelis, metė pintinę ir pasileido bėgti. O armėnas iš paskos. Lekia žmogelis neatsigrįždamas, o priešais kupstas, toks dyyydelis. Opa, peršoko žmogelis, o armėnas opa, šoko, užkliuvo, pardribo, atsikėlė ir toliau vejasi. O ten pasirodo ne kupsto, o meškino būta. Atsistojo meškinas ir vejasi armėną. O žmogelis bėga, bėga, tik žiūri – priešais trobelė. Na jis ir įlėkė į tą trobelę, o armėnas jam iš paskos, o šiam įkandin ir meškinas. Trobelėj pasigirdo bildesys, riksmai, keiksmai, riaumojimas… Ir išbėga iš trobelės žmogelis už subinės susiėmęs. Paskui jį armėnas už subinės susiėmęs. O paskui šį – meškinas už subinės susiėmęs ir klaikiai riaumodamas. Meškinui pavymui iš trobelės išeina gruzinas ir sušunka:
- O tu, su kailiniais dar ateik. Man patiko…