Gyveno karta geltona rupūžė. Jis visada norėjo būti žalias, kaip visos kitos rupūžės. Ir vieną dieną jis sutiko savo fėkją-krikštamotę. Jis sako : - Padaryk mane žalią, prašau Tavęs. - Na, OK, jeigu nori… – Atsake fėja. Kaip tarė, taip padarė. Ir rupūžė tapo žalia, tik реnis liko geltonas. - Kodėl Tu mano penį palikai geltoną? – klausia rupūžė. - Aš su peniais nedirbu, eik pas Ozo burtininką. Ir rupūžė nušokuoja. Dar buvo, ružavas lokys. Jis norėjo būti rudas, kaip visi. Ir jis sutinka tą pačią fėja. Pasikartoja scenarijus ir lokys tampa rudas su ružavu peniu. Fėja jam sako keliauti pas Ozo burtininką. - Iš kur aš tau tą burtininką rasiu? – klausia lokys. - Paprasta, sek rupūžę su geltonu peniu.
Gyveno karta geltona rupūžė. Jis visada norėjo būti žalias, kaip visos kitos rupūžės. Ir vieną dieną jis sutiko savo fėkją-krikštamotę. Jis sako :
- Padaryk mane žalią, prašau Tavęs.
- Na, OK, jeigu nori… – Atsake fėja.
Kaip tarė, taip padarė. Ir rupūžė tapo žalia, tik реnis liko geltonas.
- Kodėl Tu mano penį palikai geltoną? – klausia rupūžė.
- Aš su peniais nedirbu, eik pas Ozo burtininką.
Ir rupūžė nušokuoja.
Dar buvo, ružavas lokys. Jis norėjo būti rudas, kaip visi. Ir jis sutinka tą pačią fėja. Pasikartoja scenarijus ir lokys tampa rudas su ružavu peniu. Fėja jam sako keliauti pas Ozo burtininką.
- Iš kur aš tau tą burtininką rasiu? – klausia lokys.
- Paprasta, sek rupūžę su geltonu peniu.