Joja kaubojus per prerijas. Žiūri, prie medžio įsitaisiusi deginasi žavi blondinė. „Oi, kaip čia arčiau jos prijoti?“ – mąsto kaubojus. „Gal nudažyti žirgo kanopas žaliai, tada prašuoliuosiu pro ją – ji pakels akis, paklaus, kodėl žirgo kanopos žalios, o aš atsakysiu, kad žirgo kojos žalios, o aš noriu su ja susipažinti“.
Kaip sumąstė, taip padarė. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė веnт blakstienas kilsteltų, – jokio dėmesio… „Ne,“ – galvoja kaubojus, – „reikia visą žirgą žaliai nudažyti“. Kaip mąstė, – taip padarė. Bet vėl nė trupučiuko dėmesio..
„Na reikia pačiam žaliai nusidažyti“
- Nusprendė kaubojus. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė jo ir klausia:
- O čia maliesi pirmyn – atgal. Lipk greičiau, – meile užsiimsim.
- Na jau eik sau kuo toliau, – atrėžė kaubojas, – Ar nematai, kad žirgas mano žalias ir aš pats visas žalias?
0