Kaimas. Mergina ruošiasi į pasimatymą. Mama ją moko:
- Vaikeli, jeigu vaikinukas tau pabučiuos į žanduką, sakyk, kad šilta.
- Gerai, mama, sakysiu.
- Ir jeigu pabučiuos į lupytes, sakyk, kad karšta.
- Gerai, mamyte, sakysiu.
- O jei lys tau prie tavo putytės, sakyk, kad jau barščiai verda.
- Gerai, mamyte, pasakysiu.
Nu ką, susitarė abi, kad ji grįš 5 valandą, bet jau atėjo 5 valanda, o mama jau nerimauja. 6 valanda, mama jau depresijoj. 7 valanda, jau griebia telefoną policijai skambint. 8 valandą dukra grįžta. Nu ką, mama išbara, išbara ir klausia:
- Nu, kaip dukrele tau sekėsi? Pabučiavo į žanduką?
- Taip, sakiau, kad šilta.
- O į lupytes?
- Taip, sakiau, kad karšta.
- O prie putytės lindo?
- Na, taip…
- Ir ka sakei?
- Na, sakiau, kad barščiai verda…
- Ir ką jis?
- Na, jis paklausė, ar gali jo dešrelė barščiuose išvirti. Tai mes vis verdėm, verdėm ta dešrelę, bet kiek tik paėmiau į burną, vis žalia…
0