Kalėdų vakaras. Mergina stovi ant tilto ir ruošiasi užbaigti savo gyvenimą lemtingu šuoliu žemyn…
Paskutinę akimirką prieš šuolį kažkas ją stveria už rankos ir sulaiko.
Atsisukusi ji pamato šalia stovintį Senį Šaltį.
Senis Šaltis:
- Ką čia sugalvojai? Juk gyvenimas toks puikus. Kas tau atsitiko, kad nutarei žudytis?
Mergina:
- Oi, net ir neklauskit. Šiandien mane paliko mano vaikinas,
Ryte kažkas nuvarė mano nauja mersedesą, o nuo paliktų degti žvakių supleškėjo visas namas.
Nėra prasmės gyventi…
Senis Šaltis:
Neliūdėk, eik namo ir viskas bus gerai.
Namas bus kaip naujas, mašina stovės kieme, o tavo vaikinas tiesiog eis iš proto dėl tavęs.
Aš – tikras Senis Šaltis, ir šiandien – Kalėdos, stebuklų metas…
Mergina:
- Oi ačiū, kaip aš jums ir atsidėkosiu?
Senis Šaltis:
- Na, tu graži, jauna, o Snieguolė man neduoda…
Mergina:
- Na, šito tai nesitikėjau, bet kadangi jūs man buvot toks geras…
…Veiksmas!
Senis Šaltis:
- Beje, o kiek tau metų?
Mergina:
- 25-eri.
Senis Šaltis:
- Tokia didelė, o vis dar tiki Seniais Šalčiais…
0