Karalius pagrobia rusą, vokietį ir lietuvį. Nuveža juos į negyvenamą salą, bet prieš tai, liepia pasiimti su savimi kokį nors dalyką. Rusas, kaip ir turėtų, paima maišą pinigų, vokietis – didžiulį deimantą, o lietuvis ožką. Po šimto metų, karaliaus sūnus, nuvažiuoja į tą salą, pažiūrėt kas ten su tais žmonėmis atsitiko. Va, mato, ruso skeletą apsikabinusį maišą pinigų, didžiulį deimantą, o šalia jo kaulų krūvą… Kažkas sujudėjo už palmės… Priena, praskleidžia krūmus ir mato – žaidžia vaikai. Nustebęs karaliaus sūnus taria: - Kas jūs, ir iš kur jūs čia atsidūrėt? Vaikai atsako: - Meees vieeetiniaaai.
Karalius pagrobia rusą, vokietį ir lietuvį. Nuveža juos į negyvenamą salą, bet prieš tai, liepia pasiimti su savimi kokį nors dalyką. Rusas, kaip ir turėtų, paima maišą pinigų, vokietis – didžiulį deimantą, o lietuvis ožką.
Po šimto metų, karaliaus sūnus, nuvažiuoja į tą salą, pažiūrėt kas ten su tais žmonėmis atsitiko. Va, mato, ruso skeletą apsikabinusį maišą pinigų, didžiulį deimantą, o šalia jo kaulų krūvą… Kažkas sujudėjo už palmės… Priena, praskleidžia krūmus ir mato – žaidžia vaikai. Nustebęs karaliaus sūnus taria:
- Kas jūs, ir iš kur jūs čia atsidūrėt?
Vaikai atsako:
- Meees vieeetiniaaai.