Mergina svetimam mieste ieško, kur pernakvot. Staiga randa tik vieną laisvą vietą, su čiukčia. Na ką darysi. Ji atsigula į lovą, o čiukčia šalia pasiėmęs gyslą kaip gitara groja:
- Beu, beu, beu…
Mergina ir ant vieno šono vartosi, ir ant kito, ir pagalvę ant galvos dedasi, nepavyksta užmigti. Staiga tik užšaukia ant čiukčios, o tas nustoja ir įsitempęs sėdi. Mergina visvien neužmiega. Pagalvoja, gi su vyru kambary, reikėtų pasilinksmint. Ta ir klausia:
- Čiukčia, gal nori vieną kartą… Nu žinai…
- Jo, noriu!
- Tai pirmyn…
- Beu….