Miško karalius liūtas įsakė visiems gyvūnams atnešti liūtui, ką nors valgomo, kitaip tvos iš savo „daikto“ per kuprą (nugarą). Na ir zuikis išėjęs ieškot, rado morkų lauką. Pririnko linksmas morkyčių ir nunešė liūtui. Liūtas susinervino ir ėmė rėkt:
- Kvailį, tu nelaimingas, aš neėdu daržovių, atnešk greičiau ką normalaus, o kitaip tvosiu per nugarą.
Eina zuikis toliau, radęs kopūstų lauką, pririnko kopūstų ir nunešė liūtui, matyt neskyrė daržovių nuo normalaus maisto. Liūtas visai pasiuto:
- Kvailį, aš tau jau pirmai sakiau – daržovių neėdu! Na kad tu toks kvailas, tai aš tau duosiu per nugarą, kad susiprotėtum, ko karaliui reikia. Ir ėmė lupt su savo „daiktu“ per zuikio nugarą, o zuikis verkia ir juokiasi, verkia ir juokiasi. Liūtui neaišku pasidarė ir klausia:
- A ko čia verki?
- Skauda – atsako zuikis.
- A ko juokies? – neatlyžta liūtas.
- Taigi ežiukas su bulvių maišu ateina…