Miršta popiežius. Atsimakačiolyja į dangų. Šv. Petras sako:
- Nu tai ką popiežėli? Nusibaigei galu gale? Aha. . Laikas jau buvo, laikas… Jau ir galvos nenulaikydavai tiesiai ir šiaip… Nu bet nieko, čia mes tau už ilgą tarnystę atsidėkosim. Ko norėtum?
Popiežius:
- Nu žinai… Visas savo gyvenimą aš tam suknistam papamobily važinėjau su neperšaunamu kalpoku o jis padla daugiau 40 km/h netraukia. Ar negalėčiau kartais čia kur pralėkt su gera tačke?
- Prašom. Va čia pačios krūčiausios tačkės, ten autostrada – sėsk ir varyk.
Nu ir davė Petras popiežiui tipo krūčiausią. Tas gazą iki dugno ir lekia, trys plaukai ant plikės plevėsuoja, iš radijaus Vatikano žinios stūgauja – polnij ataz, žodžiu. Tik staiga kažkoks apžėlęs bičas su raudona kabrio pro šalį žžžžhhh… . ir pravarė kaip pro stovintį. Susignievino popiežius atvaro pas šv. Petrą sako:
- Ką tu čia man durą stumdai? Sakei, kad greičiausią tachkę man davei, o aš varau sau autostrada ir pro šalį kažkoks hipis apžėlęs, plaukais maskatuodamas tik žžžhhhh… ir pravarė kaip pro stovintį? Nu tai kas čia dabar per jobanas rojus?
Petras gūžtelėjo pečiais:
- Nu ką aš galiu padaryti… Boso sūnus…
0