Moteris bėga į parduotuvę duonos. Be penkių minučių devinta valanda vakaro – parduotuvę tuoj tuoj uždarys. Staiga mato – guli girtas vyras. Geriau įsižiūrėjo – visai normalus vyras. Tvarkingas, gero sudėjimo. Įkišo ranką į kelnes, apčiupinėjo – netgi puikus vyras. Moteris pažiūri į laikrodį: parduotuvė tuoj tuoj uždarys, o vyrą palikti gaila. Tada ir sumasto: „Labai greit užbėgu į parduotuvę, nusiperku duonos, paskui vyrą parsitempiu namo“. Moteris taip ir padaro. Tik, kai nusipirkusi duonos išeina iš parduotuvės, pamato, kad vyro nebėra…
Moteris liūdnai pažvelgia į duonos kepalėlį rankose ir sumurma:
- Dieve mano, galima pagalvoti, kad aš dvejus metus duonos nevalgiau…