Naktis. Kažkur apie pusę dviejų nakties. Prie daugiabučio namo, po langais, stovi studentiškos išvaizdos jaunuolis, laiko rankoje puokštę gėlių ir kiek turi jėgų šaukia:
- Asta, aš tavy myyyyyyyliu!!! Tegu apie tai sužino visas pasaulis!!!
Daugiabutyje pradeda užsideginėti šviesos, pro langus lenda apsimiegojusios ir smalsios fizionomijos.
- Asta tu mano vienintelė meilė! Pasirodyk ir padovanok man šypseną!
Kai kurie gyventojai jau nepatenkintai burba. Čia atsidaro vienas balkonas, išlenda snukis:
- Tš, baik rėkaut. Asta dabar užsiėmusi, negali pasirodyt.
Jaunuolis nuostebęs:
- Bet… Bet tai kodėl?..
- Supranti, dulkinasi ji dabar.