Nueina bachūriukas pas kunigėlį išpažinties ir sako:
Kunigėli, kunigėli, labai nusidėjau.
Kunigėlis : pasakok, sūnau, visas savo nuodėmes, kuo nusikaltai?
Bachūriukas : nueinu aš vieną vakarą pas savo draugą , draugo nėra bet draugo žmona yra… ir ką jūs manot, pradėjo lyti, o aš skėčio kaip syk neturiu, na ką, paprašiau pernakvot – pernakvojau ir sugriešijau…
Kunigėlis : labai rimtą nuodėmę, sūnau, padarei.
Bachūriukas: čia dar nieko, palaukit, kol papasakosiu kas po to buvo… Nueinu kitą dieną pas uošvę. Ir ką jus manot? Vėl pradėjo lyti, o aš vėl skėčio neturiu, ir vėl paprašiau pernakvot. Pernakvojau ir vėl sugriešijau
Kunigėlis : Taip, sunki nuodėmė……
Bachūriukas: Kitą dieną vėl nueinu pas tą patį draugą, draugo žmonos nėra, bet draugas yra… Ir vėl tas nelemtas lietus pradėjo lyti, o aš vėl be skėčio. Ką, aš ir vėl paprašiau pernakvot, pernakvojau ir vėl sugriešijau
Kunigėlis išlenda iš savo budkės, pasižiuro per langą, ir sako bachūriukui:
Tu gal eik namo geriau, vaikeli, nes matau skėčio neturi, o už lango vėl debesys kaupiasi…
0