„O iš esmės – n***i man to reikia?“ – pagalvojo ji. Na rimtai – viskas gyvenime lyg ir gerai: darbas yra, pinigų pakanka sočiai gyvent. Vaikai, anūkai netgi yra. „Ir vis dėl to, juk noriu“ – pajudėjo ji link veidrodžio. Atsistojo. Naktiniai marškiniai pusiau slėpė beveik beformį kūną. Pasisuko, atsiduso. „Galų gale man jau 61-eri, ko norėti. Kitos mano amžiaus jau kolekcionuoja receptus ir apsilankymus pas daktarus. Kodėl man to nenorėti?“ – blykstelejo mintis. Nuėjo iki lovos, atsigulė. Ilgai žiūrėjo į lubas. Paskui lėtu rankos judesiu užgesino stalo lempą. Apsivertė ant dešiniojo šono ir jau visiškoje tamsoje nusišypsojo savo minčiai: „Vistiek Aš būsiu prezidente“.
„O iš esmės – n***i man to reikia?“ – pagalvojo ji.
Na rimtai – viskas gyvenime lyg ir gerai: darbas yra, pinigų pakanka sočiai gyvent. Vaikai, anūkai netgi yra.
„Ir vis dėl to, juk noriu“ – pajudėjo ji link veidrodžio. Atsistojo. Naktiniai marškiniai pusiau slėpė beveik beformį kūną. Pasisuko, atsiduso.
„Galų gale man jau 61-eri, ko norėti. Kitos mano amžiaus jau kolekcionuoja receptus ir apsilankymus pas daktarus. Kodėl man to nenorėti?“ – blykstelejo mintis.
Nuėjo iki lovos, atsigulė. Ilgai žiūrėjo į lubas. Paskui lėtu rankos judesiu užgesino stalo lempą. Apsivertė ant dešiniojo šono ir jau visiškoje tamsoje nusišypsojo savo minčiai:
„Vistiek Aš būsiu prezidente“.