Petriuko pokalbis su mama apie jo išgyvenimus, merginą Onytę, bet didelę meilę Marytei.
Petriukas: Mamytia, mamytia, manęs nieks nemyli. *čiulpia pirštą*. Mamytia, mamytia, man į žastą įkando bitė. Įsivaizduoji mamytia, the beee…. It‘s a beee! Tai aš dabar turiu didelius bicepsus. *čiulpia pirštą*. Mamytia, mamytia, o vat aš jau toks didelis, galėsiu nešioti liemenuką? Aš matavaus tavo, man taip tiko. Va dabar daug valgau, nesportuoju, kad formą palaikyčiau. Mamytia, mamytia, aš guliu lovoj su savo Onyte, o Marytė su trim bernais žaidžia kompiuterinius žaidimus. Mamytia, mamytia… *verkia* Paduok „Finladijos“ bonką ir nepamiršk soskės uždėti. *per soskę geria degtinę*. O, visai kaip senais gerais laikais. Mamytia, bet kodėl manęs taip nieks nemyli… Mamytia… Ir kodėl ta Marytė tokia… Aš vis bandau ją įskaudint su Onytę, o ji.. Kaip ji drįsta duotis su kitais?
Mama: Viskas bus gerai, Petriuk. Tu juk jau toks didelis, tau jau 43.
0