Pokaris. Kaimas, kolūkis. Visame kaime – tik moterys, seniai ir vaikai. Kartą kolūkio pirmininkas paskelbia žinią: - Mums į kaimą atsiuntė vyrą, tik tiesa, jis be kojų… Bet gal kas gali priglausti? - Nieko, paimsiu – ūkyje vis tiek pravers! – Sako viena moteriškė. Po poros savaičių pirmininkas vėl paskelbia žinią: - Mums į kaimą atsiuntė vyrą, tiesa jis be rankų… Bet gal kas priglaus? Iš kart pašoka viena moteriškė: - Žinoma, ūkyje pravers! Po poros savaičių pirmininkas vėl sukviečia moteris ir sako: - Mums atsiuntė dar vieną vyrą, turi ir kojas, ir rankas, tik yra impotentas. Gal kam reikia? Moterys pasipiktina: - Kam jis toks, invalidas, reikalingas?!!!
Pokaris. Kaimas, kolūkis.
Visame kaime – tik moterys, seniai ir vaikai.
Kartą kolūkio pirmininkas paskelbia žinią:
- Mums į kaimą atsiuntė vyrą, tik tiesa, jis be kojų… Bet gal kas gali priglausti?
- Nieko, paimsiu – ūkyje vis tiek pravers! – Sako viena moteriškė.
Po poros savaičių pirmininkas vėl paskelbia žinią:
- Mums į kaimą atsiuntė vyrą, tiesa jis be rankų… Bet gal kas priglaus?
Iš kart pašoka viena moteriškė:
- Žinoma, ūkyje pravers!
Po poros savaičių pirmininkas vėl sukviečia moteris ir sako:
- Mums atsiuntė dar vieną vyrą, turi ir kojas, ir rankas, tik yra impotentas. Gal kam reikia?
Moterys pasipiktina:
- Kam jis toks, invalidas, reikalingas?!!!