Prireikė kartą karaliui Artūrui išvykti į tolimą kelionę, paliekant savo jaunąją karalienę vieną su apvaliojo stalo riteriais. Neramu karaliui, oi neramu. Eina jis pas išmintingąjį Merliną patarimo prašyti. Nusiramink, mano karaliau, – sako Merlinas ir rodo Artūrui paties sukonstruotą nekaltybės diržą. Esminėje diržo vietoje – skylė. Kyšteli jon Merlinas savo burtininkišką lazdą, čiaukšteli mažutės giljotinos ašmenys – tik skiedros pasipylė. Nušvito kilnus karaliaus veidas, tuojau pat nubėgo jis pas karalienę, savo rankomis uždėjo jai naująjį Merlino išradimą ir ramus išvyko kelionėn. Grįžta Artūras po savaitėlių dviejų, nieko nelaukęs išrikiuoja visus riterius pilies kieme ir liepia apsinuoginti. Žinoma, paaiškėja, kad visi riteriai daugiau ar mažiau nukentėjo nuo nelemtos giljotinos. Visi, išskyrus ištikimąjį Lanselotą. Nudžiugo karalius ir sako Lanselotui:
- Už tavąją ištikimybę dosniai tave apdovanosiu. Sakyk, ko gi norėtum?
Bet Lanselotas neištarė nė žodelio…
0