Prisiplojo vis tik vieną kartą Michaelis Šumacheris su savo bolidu. Ir už visus savo nuopelnus pateko į rojų. Sutiko jį šventas Petras ir davė naujausią mersą. Bet prisakė, kad greitai nelakstytų, nes čia juk rojus ir jokių avarijų negali būti.
Važiuoja Šumis per rojų, laiko 120 km/val. greitį, žodžiu, neskuba ir dūšelių nepiktina. Staiga jį lyg stovintį aplenkia atviras kabrioletas, kurį vairuoja kažkoks ilgaplaukis barzdotas vyrukas. „Mane, Šumacharį, aplenkė!” — susinervina lenktyninkas ir ima persekioti tą greituolį. Staiga iššoka šventas Petras ir ima šaukti:
- Kodėl tu manęs, Michaeli, neklausai. Juk sakiau neskubėti, o ką tu darai? teks siųsti tave į pragarą.
- O kodėl jam galima? — rodo lenktyninkas į nulekiantį kabrioletą.
- Supranti, Miša, ten viršininko sūnus.
0