Riteris Brajaras vedė hercogo dukrą, tegul ir turtingą, bet labai baisią. Po mėnesio išvažiavo į kažkokį kryžiaus žygį. Prieš iškeliaudamas, uždėjo jai skaistybės diržą. Joja dviese su draugu, o tas ir klausia:
- Gal gali man pasakyti, kodėl tu jai uždėjai skaistybės diržą? Juk, tarp mūsų šnekant, ji tokia baisi, kad ir norėdama neįstengs tau ragų įtaisyti?
- Vat tame ir esmė! Įsivaizduok, grįžtu aš iš žygio ir sakau jai: „Žinai, brangioji, labai gaila, bet raktelį tai aš pamečiau!“.