Sėdi Čiapajevas su Petka ant upės kranto, grožisi saulėlydžiu, svajoja.
- Ech, Petka, štai baigsis karas – pastatysim mes su tavimi konservatoriją…
- Taip, taip, ir kulkosvaidį ant stogo pastatysim!
- Kuriam velniui?!
- Kad konservų nevogtų!