Sėdi porelė vakare po alyvų krūmu mėnesienoje.
- Ar matai tą mažą žvaigždelę danguje?
- Aha, matau…
- Ten tu… O ar matai ana didelę žvaigždę?
- Matau…
- Tai va ten aš esu.
Po kurio laiko jis vėl klausia:
- O matai va tas dvi žvaigždes didesnę ir mažesnę viena ant kitos?
Ji viltingai prisiglaudžia arčiau:
- Taip, matau, matau, matau.
- Tai va, ten – aš ant javos!