Sūnus vedė ir išvažiavo gyventi į kaimą. Po vestuvių praėjo du metai ir tėvas nuvažiavo aplankyti sūnaus bei marčios. Sėdi visi vakare troboje prie stalo, o tėvas ir klausia:
- Na martele, kaip tau mano sūnus? Ar atlieka vyrišką pareigą?
- Nieko gero, uošvi, – atsako marti, per dvejus metus, taip ir nė karto.
- Negerai, – tarė tėvas, – reikia mokyti.
Pasiėmė tėvas žibalinę lempa ir nusivedė sūnų bei marčią į daržinę, kur liepęs sūnui laikyti lempa. Patvarkęs ant šieno marčią, paklausė sūnaus:
- Na, kaip sūnau, ar supratai?
- Supratau, – atsakė sūnus.
Praėjo dar metai ir vėl tėvas atvyksta aplankyti sūnaus. Užeina į trobą ir klausia marčios:
- Na, kaip sūnus? -
- Nieko gero, – atsako marti, – visas kaimas dulkina, o jis lempą laiko…
0