Tai nutiko Brežnevui. Lankydamasi vienos šalies mieste, jis aplankė psichiatrinę ligoninę. Nužiūrėjo ten vieną pacientą ir klausia: - Ar žinai kas aš esu? - Taip, žinau, – nė nemirktelėjęs atsako...

Tai nutiko Brežnevui. Lankydamasi vienos šalies mieste, jis aplankė psichiatrinę ligoninę. Nužiūrėjo ten vieną pacientą ir klausia:
- Ar žinai kas aš esu?
- Taip, žinau, – nė nemirktelėjęs atsako tas ir išvardija visus Brežnevo titulus (TSKP generalinis sekretorius, TSRS AT pirmininkas, Valstybės gynybos tarybos pirmininkas).
- Hm, – mąsto Brežnevas, – jis visai normalus, kodėl jį čia laiko?
Todėl ir sako:
- Jei paminėsi dar vieną titulą, tai mes tave iš čia išleisime.
- Kad daugiau nežinau…
- Aš dar esu TSRS maršalas! – išdidžiai darė Brežnevas.
- Tai smulkmena, – nusijuokė pacientas, – aš pusę metų buvau Napoleonas, ir išgydė, išgydys ir jus.

1

0