Trys pijokėliai sukrapštė butelaičiui. Nusipirko, nubėgo už parduotuvės kampo… O ten – purvynas! Na, bet kai taip reikalas spaudžia, ką jau ten purvynai…
Atkimšo butelaitį, stovi purvyne, rankos visiems dreba. Vienas gurkšt, kitas gurkšt, trečias gurkšt – leidžia buteilaitį ratuku per rankas. Po kelių ratukų buteliukas pradėjo eit prie pabaigos…
Staiga vienas, ką tik gurkštelėjęs, stačiai veidu į purvą tik tekšt! Net nepasijudino! Nė rankų nespėjo atkišti!
Kiti du stovi apsikabinę, žiūri į gulintį. Vienas ir sako:
- Vot už ką aš gerbiu Juozą! Už tai, kad moka laiku sustoti!