Užeina į barą vyras su stručiu.
- Man alaus,-sako vyras.
- O jums,-klausia stručio barmenas.
- Man irgi,- atsako strutis.
- Gerai, iš jūsų abiejų – septyni šešiasdešimt.
Vyras įkiša ranką į kičenę, ištraukia lygiai tiek kiek prašė barmenas ir sumoka.
Ilgai jie į tą barą vaikščiojo ir tapo nuolatiniais klientais. Vyras visada sumokėdavo neskaičiuodamas, ir visada būdavo lygiai centas prie cento.
Kartą jo barmenas ir klausia:
- Klausyk, kaip čia yra? Tu tik įkiši ranką į kišenę ir visad ištrauki tiek, kiek reikia?
- Buvo taip. Radau palėpėje seną lempą, patryniau, iš jos išlindo džinas ir pažadėjo įvykdyti du mano norus. Pirmas noras buvo, kad visada turėčiau pinigų tiek, kiek reikia.
- Tai protingas noras! Daug geriau negu prašyti milijono, kuris kažkada vistiek baigsis. O dabar nesvarbu, ar eitum pieno, ar mašinos pirkti, pinigų bus tiek kiek reikia. Bet ką čia daro tas strutis, kuris vis su tavim vaikšto?
- Matai, barmene, antras mano noras nebuvo toks protingas. Aš paprašiau, kad šalia manęs visad būtų ilgakojė paukštytė.
0