Uspaskichas, bandydamas pakelti savo prestižą tikinčiųjų tarpe, nutarė paaukoti bažnyčiai pinigų. Jo agentas nuvažiuoja pas vieną iš kunigų ir taria jam:
- Sveiki, aš esu Darbo partijos atstovas, mūsų vadovo Viktoro Uspaskicho paliepimu, atvežiau bažnyčiai auką – 100 tūkstančių litų, kuriuos jums ir perduosiu dabar. Tačiau, su viena salyga: jūs turėtumėte savo pamoksle pavadinti jį šventuoju.
- Bet jis juk nėra šventasis, tokiu tampama tik popiežiaus sprendimu!
- Na, galite pavadinti jį kaip nors netiesiogiai, pavyzdžiui, kokiame nors palyginime…
Kunigas sutiko paminėti Uspaskichą palyginime ir paėmė auką bažnyčiai. Kitą dieną į bažnyčią prisirinko ir šiaip žmonių, ir Darbo partijos atstovų, o kunigas pradėjo sakyti pamokslą:
- Šiandien norėčiau pakalbėti apie Viktorą Uspaskichą. Tai tikras erodas, toks nusidėjėlis, kokių reta, tikras nusikaltėlis. Jis papirkinėja pareigūnus, vilioja pinigus iš žmonių, meluoja, kyšininkauja ir apgaulėmis bando pakliūti į valdžią. Tai toks blogas žmogus, kad už jį balsavę nuodėmių atleidimo gali nesitikėti! Bet, palyginus su Henriku Daktaru, tai tikras šventasis!