Važiuoja žmogelis dviračiu namo, į savo kaimą. Karšta, kelias vis į kalną, pavargo. Ant tilto sustojo pailsėti. Žiūri – žvejys rymo, į plūdę spokso. Žmogelis prieina:
- Tai ką, žuvelę gaudom?
Žvejys tyli.
- Tu ką, kurčias?
Tyli.
- Klausiu – žuvelę gaudai?
Vėl tyla. Nusispjovė žmogelis, sėdo ant dviračio ir vėl visas sušilęs varo. Nuvažiavo porą kilometrų, atsisuka – žiūri (vietovė lygi pasitaikė, toli matosi), žvejys iš visų jėgų moja, kad tas sugrįžtų. Na, žmogelis apsisuko, nuvažiavo atgal. Žvejys:
- Tai ką, dviračiu važinėjamės?