Varšuvos senamiesty susitinka dvi kekšės, senos kolezankos, kadaise kartu šį biznį paradėjusios, bet jau 10 metų kaip nesimačiusios. Kuomet jau atsiglėbesčiavo, atsibučiavo, viena ir klausia:
- Na, kūma, kaip tau sekasi? Klok!
- Žinai, visai neblogai. Aš pastaraisiais metais tvatyjuos tik su verslininkais ar šiaip kokiais komersantais. Vyrai kaip eržilai, byb!@! jų kieti, žinai, vienas malonumas. Ir pinigų turi kaip šieno. Na, o kaip gi tu?
- Aš tai, kūma, tvatyjuos tik su intelektualais…
- Su kuo?.. Su kuo tokiais???
- Su intelektualais, kūma, su intelektualais. Nežinai, kas yra intelektualai? Na gerai, tau papasakosiu. Klausyk. Visų pirma intelektualas pakviečia mane pietų į restoraną. Ten jis užsako kokį kepsnį ir prancūziško vyno, o po kepsnio visuomet dar pasiūlo deserto ir kavos. Iš pradžių geriam juodą kavą, o po to baltą. Tai va, iš restorano intelektualas vežasi mane į teatrą, o…
- Kur?.. Kur vežasi???
- Į teatrą, kūma, į teatrą. Nežinai, kas yra teatras? Na tai tokia didelė salė, į kurią susirenka visi Varšuvos intelektualai ir susėdę spokso i sceną, kur tipo ir vyksta tas teatras, vadinasi, spektaklis. Tai va, per pertrauką intelektualas vedasi mane į teatro bufetą ir vaišina kava su konjaku, o…
- Tai tu tiek daug kavos geri???
- O taip, kūma, su intelektualais kava tik geriam ir geriam… Tai va, po teatro intelektualas ima taksi ir vežasi mane namo. Įeinam į jo namus, o ten pilna knygų. Kur bepasisuksi – vien knygos ir knygos… Intelektualas tik citatas žarsto, tik frazėmis taškosi. Tada išgeriam dar šampano ir jau po to einame į jo miegamajį. Aš iškart nusirengiu ir gundančiai atsigulu ant plačios intelektualo lovos, o jis tuo tarpu pamažu nusirenginėja. Nusimeta švarką, atsiriša kaklaraištį, nusivelka marškinius, atsisega diržą, nusimauna kelnes, išsitraukia penį ir…
- Ką?.. Ką tokį???
- Penį, kūma, penį. Tu ką, nežinai kas yra реnis? Na tai toks daiktas kaip byb!s, bet tik ma-a-ažas ir baisiai susiraukšlėjęs.