Vieną kartą medkirtys kirto medį netoli upelio ir įkrito kirvis į ją. Medkirtys pravirko iš nuoskaudos, bet čia jam pasirodė Dievas ir paklausė:
- Ko gi tu verki?
- Kaip gi man neverkt, jei aš netyčia nuskandinau savo kirvį upelyje. Ir dabar nebegalėsiu uždirbt savo šeimos išlaikymui.
Tada Dievas ištraukė iš upelio auksinį kirvuką ir paklausė:
- Ar tai tavo kirvis?
- Ne, tai ne mano kirvis, – atsakė medkirtys.
Dievas ištraukė iš upelio sidabrinį kirvį ir paklausė:
- Galbūt šitas kirvis tavo?
- Ne, tai taip pat ne mano kirvis, – atsake medkirtys.
Galų gale Dievas ištraukė iš upelio geležinį kirvį.
- Taip, čia mano kirvis, – apsidžiaugė medkirtys.
- Aš matau, kad tu doras žmogus ir vykdai mano įsakymus, – pasakė
Dievas, – imk visgi sau dovanų visus tris kirvius.
Ir pradėjo medkirtys gyvent pasiturinčiai, bet čia, nelaimei į upelį įkrito jo žmona. Jis vėl graudžiai pravirko. Ir vėl atsiranda Dievas ir klausia:
- Ko tu verki?
- Kaip gi man neverkt, juk į upelį įkrito mano žmona.
Tada Dievas išgriebė iš upelio Jennifer LOPEZ ir klausia:
- Tai tavo žmona?
- Taip, tai mano žmona, džiugiai atsake medkirtys.
Dievas užpyko:
- Tu meluoji man, ar ne taip?
- Matai, Dieve, – atsakė nepasimetęs medkirtys, – čia gavosi nedidelis nesusipratimas… Atsakyčiau, kad tai ne mano žmona. Tada tu ištrauktum
Iš upelio Catherine ZETTA-JONES, aš vėl pasakyčiau, kad tai ne mano žmona. Tada tu ištrauktum mano žmoną, ir aš pasakyčiau, kad ji yra mano žmona. Tu atiduotum man visas tris… Ir ką aš su jomis visomis daryčiau? Aš negalėčiau jų išmaitint ir mes visi keturi būtumėm labai nelaimingi.