Vienas chroniukas ilgai ilgai šlapinasi. Siūbuoja, svyruoja, bet stropiai čiurlena. Penkias minutes, dešimt… O po to ilgesingai pasižiūri žemyn į savo vyrišką pasididžiavimą ir papriekaištauja:
- Va matai, kai tau reikia, tai aš stoviu!