Vienas vyrukas turėjo labai gražią žmoną (visi draugai pavydėjo), bet kaip jau taisyklė, uošvienė buvo nu jau labai bjauri – visur jį persekiodavo (visi draugai užjautė).
Kai jis rytą ruošdavosi į darba uošvė, pasislėpusi prieškambario spintoje šnypšdavo :
“jei gerai nesielgsi su mano dukra, tai aš (kai numirsiu) prisikelsiu iš kapo ir tau vaidensiuosssss!”
Kai vyrukas nueidavo pietauti, uošvė vėl pasislėpusi už užuolaidos:
““jei gerai nesielgsi su mano dukra, tai aš (kai numirsiu) prisikelsiu iš kapo ir tau vaidensiuosssss!”
Po darbo vakare, kai vyrukas su draugais nueidavo į barą alaus išgerti uošvė pasislėpusi kur nors netoliese po stalu “jei gerai nesielgsi su mano dukra, tai aš (kai numirsiu) prisikelsiu iš kapo ir tau vaidensiuosssss!”.
Taigi, ir viena kartą uošvienė numirė. Po dviejų mėnesių vienas draugas ir klausia vyruko:
- Nu ir kaip? Ar išsikasė uošvė? Ar nesivaidena?
Vyrukas:
- Na kol kas tai neee… užkasiau ta padlą veidu žemyn, tegu sau kasasi į sveikatą….
0