Mokykloj inspektorius tikrina mokytojų darbą. Užeina patikrint ir anglų kalbos mokytojos darbą. Visos vietos klasėje užimtos, tik gale pas Petriuką vieta laisva. Ką darysi, pasodina pas jį inspektorių ir pradeda vesti pamoką. O mokytoja jaunutė, tik ką po universiteto, jaudinasi. Rašo lentoje sakinį, kreida perlūžta, nukrenta, mokytoja pasilenkus pakelia kreidą ir atsisukus į klasę klausia:
- Ką aš čia parašiau?
Visi tyli, tik vienas Petriukas ranką kelia.
- Na, Petriuk, sakyk kas čia parašyta.
- Su tokiu užpakaliu ne mokykloj dirbt!
Mokytoja ne tik kad parausta, jau net žaliuot pradėjo....
- Lauk iš klasės!!!!!!!!!
Petriukas eina nunarinęs galvą iš klasės, prie durų atsisuka į inspektorių ir sako:
- O tu durniau, nemoki tai ir nepasakinėk!!!!!
Verslininkas gauna sąskaitą apmokėjimui ir niekaip nesupranta, už ką sąskaita, kokie čia skaičiai, iš kur jie, ir, apskritai, kas čia per suma, ir kaip ji gavosi. Pasikviečia savo sekretorę ir sako:
- Klausyk, Daivute, įsivaizduok, jeigu aš tau duosiu 10 000 litų ir atskaičiuosiu PVM, kaip tu manai, kiek tokiu atveju nusimeta?
Sekretorė parausta ir sako:
- Viskas, išskyrus auskarus...
Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas. Tame švyturyje jis ir gyveno. Vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. Keikiasi, burnoja baisiausiai. Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris. Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
Na ir taip kokias 5 minutes. Žmogelis klausia:
- Viską pasakei?
- Viską.
- Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu.
Kalbasi du naujieji rusai:
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Pinigų reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando... Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš - dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
- Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.