Pabėgęs kalinys, didelis didelis ambalas, išlaužia buto duris, įsiveržia vidun, pagauna vyrą uz pakarpos, iš karto išrašo porą "pliauskų", pastato į vidurį virtuvės, apipila ratą iš druskos aplink ir liepia net nedrįst pajudėt iš rato, o jis tuo metu eis jo žmoną dulkint.
Pareina po kiek laiko ambalas, ano žmoną išdulkinęs, ir žiūri, vyrukas laimingas visas, belekaip išsišiepęs stovi.
- Ko tu toks davolnas?
- Kol tu nematei, aš tris kartus iš rato išėjęs buvau!
Pasodina dėstytoją į kalėjimą. Sėdi kameroje kartu su narkomanu ir žiūri vienas į kitą.
- Žinai, - sako dėstytojas, - davai pažaidžiam tokį žaidimą?
- Kokį? - klausia narkomanas.
- Aš tau dėstysiu paskaitą, o tu vaidink publiką.
- Nu gerai, žaidžiam! - atsako narkomanas.
Dėstytojas atsistoja ant kedės ir pradeda... Dėsto, dėsto, narkomanas paploja, pašvilpia. Dėstytojui tai patinka, jis dar labiau užsidega noru pasakoti, o narkomanas vėl paploja, pašvilpia. Bet po kurio laiko narkomanui atsibosta. Jis atsistoja, prieina prie dėstytojo ir spiria į kėdę ant kurios stovėjo dėstytojas. Pasilenkia narkomanas prie dėstytojo ir klausia:
- Dėstytojau, jums viskas gerai?
- Gerai, gerai, bet gal matei kas man iš publikos spyrė?
Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą:
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo atrašo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui į kalėjimą:
- Kai atsiuntei tą laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.