Moteris prašo gydytojo:
- Na, pasakykite, koks aš gyvūnas...
- Ponia, jūs gi žmogus!
- Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju juo kaip zuikis ir stumdausi jame kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia:
"Katyte, valgis paruoštas?"
Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Atėjęs į lovą vyras sako:
"Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė". Na, argi aš žmogus, gydytojau?
Ateina senutė į polikliniką. Prie visų kabinetų ilgos eilės. Prišoka prie vieno kabineto, prie kito, niekur neįleidžia. Ji už pilvo susiėmusi, tūpčioja. Žiūri prie vieno kabineto "Neurologas" eilės nėra. Įbėga ir šaukia:
- Daktare, darykite, ką norite, bet neišeisiu, kol neduosite vaistų. Man leidžia vidurius, trydaaaaaaaaaa...
- Tai ne pas mane, eikite pas vidaus ligų gydytoją, - sako daktaras.
O ta:
- Ne, neisiu, tu išrašyk man vaistų.
Žiūri, kad nieko nebus, tai išrašo stipresnių raminančių. Po savaitės eina gatve gydytojas neurologas. Žiūri ta pati senutė eina, šūdukus į šalis barsto, šokinėja, tokia laiminga... Prieina prie jos, klausia:
- Na, tai kaip, močiute, sveikata?
O ta:
- Ai, viskas tas pats, bet dabar į galvą neimu!