Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?
Moteris prašo gydytojo:
- Na, pasakykite, koks aš gyvūnas...
- Ponia, jūs gi žmogus!
- Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju juo kaip zuikis ir stumdausi jame kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia:
"Katyte, valgis paruoštas?"
Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Atėjęs į lovą vyras sako:
"Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė". Na, argi aš žmogus, gydytojau?