Anekdotai apie Čiapajavą ir Petką
Bėga Petka ir Čiapajeas nuo raudonųjų, žiūri karvės oda. Petka sako lendam. Įlindo Petka į priekį, o Čiapajevas į galą. Atbėga raudonieji o karvė, reikia pašert. Atnešė kibira šieno, Čepajevas:
- Ei Petka ėsk, tik neišduok mūsų...
Petka suėdė, žiūri dar viena atneša... Petka:
- Negaliu daugiau...
- Ėsk Petka, tik neišduok mūsų...
Na siaip ne taip Petka suėdė ta šiena.
- Cha cha cha, - Petka - Kas yra?, - klausia Čepajevas.
- Tau bulių atveda, tik neišduok mūsų Čepajevai...
Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė.. Per antrą dalį Petka kakot užsinorėjo.. Čiapajevas sako:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot..
Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja... Žvilgt į kitą - ten tas pats... Staiga pajuto kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną... Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Nu Petka, nu tu duodi... Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė... Kada tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė ".. Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...