Autobusų stotelėje stovi Petras su žmona ir aštuoniais vaikais, ir aklas senukas su lazdele, kuris taip pat laukia autobuso. Atvažiavo autobusas. Petro žmona iš kart pripuolė prie jo: vieną vaiką įkėlė, antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, septintą, aštuntą, pati įšoko... Autobuso durys užsidarė! Ir nuvažiavo autobusas... Petras ir aklasis seneliukas pasiliko. Ką darysi - autobusas paskutinis, daugiau nebebus, teks eiti pėsčiom. Eina abu keliu, o seneliukas vis lazdele - paukšt paukšt... paukšt paukšt... kelio ieško, tikrina kur eit. Ir taip visą laiką: paukšt paukšt... paukšt paukšt... Petras galų gale neiškentė, atsisuko ir sako:
- Klausyk, diedai, tu jau man atsibodai. Eini sau ir vis paukšt paukšt... paukšt paukšt... Ir taip nervai ima, o dar čia tu. Nors kokią gumelę būtum užsidėjęs ant tos savo lazdos, kad nepaukšėtų šitaip!
Seneliukas sako:
- Tai tau reikėjo anksčiau ant galo... gumelę užsidėt! Tai būtume seniai su autobusu nuvažiavę...
0