Bėga Petka ir Čiapajeas nuo raudonųjų, žiūri karvės oda. Petka sako lendam. Įlindo Petka į priekį, o Čiapajevas į galą. Atbėga raudonieji o karvė, reikia pašert. Atnešė kibira šieno, Čepajevas:
- Ei Petka ėsk, tik neišduok mūsų...
Petka suėdė, žiūri dar viena atneša... Petka:
- Negaliu daugiau...
- Ėsk Petka, tik neišduok mūsų...
Na siaip ne taip Petka suėdė ta šiena.
- Cha cha cha, - Petka - Kas yra?, - klausia Čepajevas.
- Tau bulių atveda, tik neišduok mūsų Čepajevai...