Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?
Eina du medžiotojai mišku ir pamato lokį. Vienas prisitaikė, tik pykšt - kliudė lokį, bet tik sužeidė. Supyko meška ir pradėjo vytis medžiotojus. Tie bėga bėga, o meška neatsilieka. Staiga vienas tik op į medį, o kitas toliau bėga. Tas bėgdamas atsisuka pažiūrėt ir mato, kad nei draugo, nei lokio nebėra. Galvoja pi*diec draugui, reik eit padėt. Prieina, žiūri - draugas įlipęs į medį, o meška jau lipa jo link. Pagalvojo, kad reikia draugą gelbėt, nes meška suės ir nebebus su kuo gert. Prisitaikė, pykšt į kairį meškos kiaušį. Meška tik suriaumojo ir lipa toliau. Prisitaikė, pykšt į dešinį meškos kiaušį. Meška atsisuko, suriaumojo, pažiūrėjo, bet perpykus toliau lipa. Draugelis, įlipęs į medį, rėkia:
- Bl*t, Petrai, šauk į galvą, iš akių matau, kad ne p*st lipa!
Studentas neišlaikė egzo ir stovi liūdnas prieš dėstytoją.
- Rašau jums 2, ateisite perlaikyti.
- Eee... O jei aš savo galva suolą į dvi dalis perlaušiu, jūs man už tai 5 parašysite?
- Negali to būti, bet galime patikrinti.
Studentas perlaužė suolą galva.
- Gerai, rašau jums 5.
- O jei aš sieną pramušiu galva, 7 parašysite?
- Na, to tai jau tikrai nepadarysi. Bet jei pavyks – parašysiu.
Studentas pramušė.
- Oho... Na, rašau jums 7, eikite.
- O davai aš ant jūsų pasisiosiu ir nuo jūsų pradės kvepėti gėlėmis! Už tai 9 parašysite?
- Pasakos!
- O parašysite 9?
- Parašysiu!
Pasisiojo studentas ant dėstytojo, tas uosto, uosto...
- Tai kad lyg ir nekvepia gėlėmis...
- Iš tikrųjų nekvepia... Na gerai, rašykite 7, ir aš einu...