Skip to main content
Paryžiuje iš 17-o aukšto iššoko žmogus. Lietuvis. Atvyksta policija, užeina į butą ir klausia merginos, prancūzės:
- Čia iš jūsų balkono žmogus iššoko?
Mergina:
- Taip. O ką?
Policija:
- Tai prašom papasakoti, kaip viskas įvyko.
Mergina:
- Tai va, susitikau aš su juo ir pasiūliau, kaip pas mus įprasta, vyno butelį dviem. O jis pasiūlė, kaip pas juos įprasta, po du butelius ant galvos. Atėjom pas mane. Aš, kaip pas mus įprasta, išgėriau dvi taures, o jis, kaip pas juos įprasta, viską, kas liko. Po to aš, kaip pas mus įprasta, pasiūliau eiti į lovą, o jis, kaip pas juos įprasta, pasisiūlė atnešti dar gerti. Po kiek laiko grįžo namo mano vyras. Aš jau norėjau, kaip pas mus įprasta, jį supažindinti su savo vyru, bet jis, kaip pas juos įprasta, iššoko pro balkoną...
Kalbasi anglas, prancūzas ir lietuvis. Anglas:
- Mūsų, anglų, kalba labai įdomi. Štai pavyzdys – mes tariame „birminhem“, o rašosi „Birmingham“.
Prancūzas:
- Mūsų, prancūzų, irgi ne prastesnė. Pavyzdžiui, tariasi „bordo“, o rašosi „Bordeux“.
Čia neišlaiko lietuvis:
- Pf... Niekai! Pas mus tariasi „Ką bl*t?“, o rašosi „Atsiprašau, gal galėtumėte pakartoti?“
Seifus gaminanti įmonė sukūrė ypatingai saugų, neįveikiamą seifą ir nutarė jį išbandyti.
Visų šalių policijos gavo užduotį surasti geriausius įsilaužėlius, kad pabandytų įveikti naująjį seifą.
Užduoties sąlygos buvo tokios: į seifą įdėta milijonas dolerių, įleidžia įsilaužėlius, trims minutėms užgesina šviesą ir, jei per tą laiką pavyksta atidaryti seifą, įsilaužėliai gali pasiimti milijoną sau.
Pirmieji bandė Amerikos seifų vagys, bet po trijų minučių nė viena spyna nebuvo atidaryta.
Antrieji užėjo rusai. Kai šviesa vėl užsidegė, buvo atidarytos tik pirmosios šarvuotos durys.
Pagaliau įėjo lietuvių komanda. Šviesa užgeso. Praėjo trys minutės.
Komisijos pirmininkas pradėjo spragsėti šviesos jungiklį, bet šviesiau nepasidarė.
Iš tamsos pasigirdo balsas:
- Vycka, einam, nu kam tau tos lemputės reikalingos, mes juk kišenėse visą milijoną turim!