Kartą vieną kaimą užpuolė slibinas. Pareikalavo visų kaimiečių, kad tie kasdien jam atvestų po merginą, suvalgymui. Kaimiečiai nuliūdo, bet ką daryt... Atvedė merginą. Slibinas tik makt ir prarijo. Kitą dieną kaimiečiai vėl atvedė merginą. Slibinas vėl - makt ir prarijo. Trečią dieną kaimiečiai sutartu laiku neatėjo. Slibinas jau pradejo galvoti, kad reiks skristi kaimo degint, bet galų gale pasirode juodai apsirengusi mergina su didele skara ant galvos, prisidengusi veidą. Mergina priėjo prie slibino, o tas, iki tol nieko panašaus nematęs, klausia:
- Sakyk, o kodėl tu čia pati atėjai?
Mergina nieko neatsako. Slibinas tęsia:
- Ar bijai, kad dabar suėsiu?
O mergina ir toliau tyli. Slibinas tęsia:
- Na, jei jau tyli, tai suėsiu tave!
Mergina ir vėl nieko nesako. Slibinas tik makt ir prarijo merginą. O tada klausia:
- Sakyk, ar baisu ten pilve, a?
O mergina jam ir sako:
- Alah akhbar!
0