Skip to main content
Vienas jaunas estrados artistas, įvaldęs pilvakalbio meną, pradėjo uždirbinėt pinigus. Važinėjo po klubus, barus, pasisodinęs lėlę ant kelių, kalbėdavosi su ja, pasakodavo anekdotus.
Viename klube pasakoja jis anekdotus. Artistas paklausia, lėlė atsako…. Staiga visi nuščiūva, nes prasideda anekdotai apie blondines. Artistas pasakojo, pasakojo be perstojo. Gal kokius dvidešimt papasakojo.
Staiga iš salės pašoka aukšta blondinė ir sako:
- Kaip jūs drįstate!? Atsibodo tie jūsų juokeliai! Kaip galima žmones rūšiuoti pagal plaukus? Juk visiškai nesvarbu, kokie plaukai! Kiekvienas žmogus yra gimęs toks, koks yra! Juk dėl jūsų juokelių mes darbo nebegauname! Sėdit čia, jaunas vaikinas, ir tyčiojatės iš žmonių!
Artistas pasimetęs:
- Bet ponia, ponia…
Blondinė:
- Aš ne su jumis kalbu, o su tuo nachalu, kur jums ant kelių sėdi! …
Atvažiuoja blondinė į autoservisą ir skundžiasi mechanikui, kad kai ji važiuoja su kuom nors, automobilyje labai smirda, o kai ji važiuoja viena - viskas tvarkoj. Mechanikas pasiūlo blondinei kartu pavažiuoti, pažiūrėti, kas vyksta. Blondinė spaudžia gazą ir lekia, nepaiso jokių ženklų, greitis didžiulis, varo per šaligatvius, vos nepartrenkia pėsčiųjų. Po to sustoja, atsisuka į mechaniką ir sako:
- Va, matote, ir vėl tas kvapas.
Mechanikas:
- Koks kvapas? Aš jame sėdžiu!!!
Išeina žmogus iš namų į lauką pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, žiūri - jo kaimynė blondinė verkia pasikūkčiodama. Nubėgo raminti, klausia, kas atsitiko. Blondinė verkdama atsako, kad vakar numirė jos mama. Kaimynas, kiek galėdamas apramino, ir nuėjo. Po kelių valandų grįžta, o blondinė dar labiau verkia. Jis vėl bando guosti, kad nesibaigė dar gyvenimas tuo, kad viskas bus gerai, o blondinė verkdama atsako:
- Ne dėl savo mamos dabar verkiu. Man sesers gaila, ji ką tik skambino, jos mama irgi vakar numirė.