Skip to main content
Skrenda lėktuvu amerikonas, rusas ir žydas. Staiga lėktuvas pradeda kristi. Reikia gelbėtis, o parašiutai sudėti tik du.
- Aš turtingas, man gyventi reikia, – sako žydas, užsimeta ant pečių supakuotą brezentą ir šoka žemyn.
- Imk kitą brezentą, šok ir tu, – sako amerikonui rusas.
- Na, ačiū tau, bičiuli, kad taip aukojiesi, – dėkavoja amerikonas. – Tavo vaikus išlaikyti padėsiu.
- Tai kad nereiks, – pasiima dar vieną brezentą rusas. – Žydas su kuprine iššoko.
Nukrenta vidury dykumos lėktuvas, skraidinęs auksą, gyvi liko tik rusas ir žydas. Rusas prisikrovė į maišą aukso kiek tik gali panešti, o žydas aukso neėmė, tik daug maisto. Na ir patraukė jie per dykumą. Eina eina, galo nesimato rusas jau ir išalko, prašo žydo maisto. Žydas sako, aš negaliu tau duoti maisto, va aš čia surengsiu turgų, o tu ateisi ir nusipirksi. Išdėliojo žydas savo maistą, rusas atėjo, sako, parduok duonos kepalą, žydas sako, maišas aukso. Rusas sako, tu durnas, ar ką, žydas sako, o tu pavaikščiok po turgų, paieškok, gal pigiau rasi.
Atėjo senis pas tėvuką išpažinties.
- Šventasis Tėve, nusidėjęs aš!
- Ir kame gi tavo nuodėmė, mano sūnau?
- Antro Pasaulinio karo metu aš slėpiau savo rūsyje žydą.
- Nu, čia tai, nenuodėmė, o atvirkščiai – šventas reikalas! – nuramino jį kunigas.
- Bet aš priverčiau jį mokėti man buvimą, – pridėjo senis.
- Taip, tai žinoma negerai, bet juk tu rizikavai ir savo gyvybe, mano sūnau!
- Dėkoju jums, šventas tėve, bet turiu dar vieną klausimą…
- Kokį gi?
- Ar turėčiau jam pasakyti, kad karas jau pasibaigė?
Nutare šefas susirasti pagalbininką. Tik va, bėda, tas šefas ausų neturėjo ir buvo labai piktas dėl to. Kas pas ji beateina, visų jis klausia:
- Na, tai kas Jums krenta į akis labiausiai mano ofise?
Ir aišku, visi, kas gauna šį klausimą, atsako:
- Taigi pone, Jūs ausų neturite!
Ir jis, aišku, tuojau pat meta tą nesusipratėlį lauk. Atėjo įsidarbinti žydas. Šefas jo ir klausia:
- Na, tai kas gi Jums krenta labiausiai į akis mano ofise?
Tas jam:
- O, labai gražus ofisas. Nauji baldai, gražus dizainas, štai ir kilimas, matau, neseniai pirktas.
- Bet kas Jums ypatingai krenta į akis?
Žydas jam toliau porina:
- Gera vieta, pats miesto centras, tylu…
- Na o kas Jums labiausiai akį rėžia?
- Aaaa, taigi Jūs, pone, linzes nešiojate!
- O iš kur Jūs tai žinote?
- Matote, jeigu Jūs turėtumėte ausis, tai nešiotumėte akinius…