Nedidelis provincijos miestelis. Ateina žmogus pas kunigą išpažinties:
- Tėve, atleisk mano nuodėmę!
- O kokia tavo nuodėmė, mano sūnau?
- Aš nusidėjau su ištekėjusia moterimi.
- Koks jos vardas, mano sūnau?
- Aš negaliu išduoti.
- Gal tai mero žmona?
- Ne, ne ji.
- O gal tai Jadzė, ta, kuri šalia pašto gyvena?
- Oi, ne.
- Galbūt Zosė, už posūkio antras namas, pas ją nuodėmių visada yra?
- Ne!
- Tada neatleidžiu tavo nuodėmes, eik iš čia.
Išeina vyras į gatvę, o ten jį draugai apstoja ir klausia:
- Na, ar atleido tau nuodėmę?
- Ne, bet kiek naujų kekšių sužinojau!